2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Duonos kąsnis


Skiriu vienuolyno Italijoje vienuoliams, kurie apnakvindino, maitino

Aš visada pirma,
Aš visur paskuba -
Net tuo taku,
Kur niekas nepraėjo,-
Nubiro čia pirma rasa
Ir rugio varpa guli paslika,
Kurios dar niekas nenukirto
Ir į riekę nesudėjo.
Ilgai grūdus rinkau ir dalinau
Net tiems, kurie nei arė,
Sėjo, nei akėjo...
Visur beeidama mačiau,
Kiek skausmo ir kantrybės
Į duonos kepalą
Visi, ir be manęs, sudėjo.
Dabar tik atiduodu,
Ką pati nuo tako surinkau
Ir į eiles sudėjau.

Komentarų nėra: