Aš visada ir šitiek metų
Jus vis mokiau atvirumo;
Gal pro ausis praslydo
Ar tada nesupratai,
Kad šiandien pasakei:
-Tik nerašykite, prašau,
Viešojoj erdvėje
Net mano vardo atvirai...
Gal iškilai aukštai,
Į ponus išėjai?
Tu nežinai, nepajutai,
Koks buvo smūgis
Ir kaip širdis pašoko nelauktai -
Ne to aš mokiau jus...
O gal troba negali būti
Amžinai be dūmų?
Kodėl dabar tyli ir nesakai?
Geriau aš būčiau
Tavo vardo net neprisiminus.
Ar Tu mano žodžius skaitai?
Atleisk man, savo mokytojai,
O man atrodo,
Net ir dabar nesupratai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą