Žmona ir vyras -
Du paukšteliai,
Į kurių lizdą įskrenda
Ir meilės kibirkštis.
Jinai nudegino kaip saulė,
Oi, koks saldus
Tas pirmas bučinys...
Taip įsisuko ir į plaukus
Mažas saulės trupinėlis -
Širdies ir jausmo
Geidulio naktis,
Iš jos išdygo daigas
Mažas mažutėlis -
Tai mūsų abiejų viltis.
Vaikai užauga ir nubėga -
Tai jų takelis,
Mūsų atspirtis,-
Kur jis nuves,
Bus mūsų ateitis.
O kokius pamatus padėjome,
Gyvenimas tik atsakys.
Jie mato, kaip ir mes
Prie vienas kito ėjome,
Kaip mes žiūrėjome
Į vienas kitą,
Tik po to į jų akis;
Taip jie matys pasaulį,
Kurį jiems sutvėrėme -
Mes ne Dievai,
Bet ir nepaprasti.
Juk mes- tėvai,
Žmona ir vyras -
Meilės siautulys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą