Mylėjau ir mylėsiu žmones,
Kurių širdis gera,
O rankose-vien darbas.
Ir nesvarbu, ką dirba,
Ir už kiek-menka alga,
Bet gal nemato daugelis,
Pro juos praeina ir nekalbina -
Lyg ir nebūtų mūsų pareiga...
O keliasi jie, dirba su aušra,
Kai visas miestas miega,-
Kitaip būtų šiukšlių krūva...
Tik pakeliu akis
Ir pasakau jiems:“Labas“,
Ir rišasi bendra kalba,
Koks šis ruduo gražus,
Kai lapai krinta, dažosi,
Visu raudoniu-žemė paprasta,-
Kaip ir jų darbas,
Po kurio taip šviesu,
Švaru ir kojos neša
Šaligatviu,-lyg jo nėra,
Tiktai graži gyvenimo trasa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą