Prispaudžiau delną
Prie karštos kaktos,-
Kodėl man šitaip maudžia?
Gal karštis plazda
Ir tyro lietaus
Seniai nematė
Mano lakios mintys -
Baltos gulbės?
Kiek žemės reikia?
Oi, labai nedaug,
Kad tik suarčiau
Ir išlyginčiau -
Net ne akėčių -
Tik medinio grėblio,
Kad suvilnytų pasėlys
Ir kvapnios duonos
Ploną riekę atsiriekčiau.
Kam ta didybė?
Juk labirintuose žmogus
Toks mažas,
Silpnas pasilieka.
Parsivežiau iš svetimų kraštų
Tik nendrės žiedą
Ir pastačiau į vazą
Tarp savo klevų -
Sulauks pavasario kartu;
Kiek man ir tau
Mažai bereikia,
Kas tik žemėj lieka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą