Maniau, daugiau
Dienoraščio neberašysiu -
Ir išlaidos, o pinigų nedaug;
Juk pensininkui vėjas
Vis pašvilpauja kišenėje,
Bet vis, ką pamatau, rašau...
Taip noriu tau papasakoti,
Visą tiesą išsakyti -
Per savo rūpesčius
Nepastebi kažko...
Ir šiandien teko
Ką tik einant susitikti
Jaunuolį – prašė duonos
Ir sriubos, rodos, nedaug,-
Ne pinigų degtinei
Ar dar ko...
Tėvai pragėrė butą,
O jie su seseria paliko,
Kaip stovi, su savo ligom.
Į koją įsimetusi jam“ rožė“ -
Tai iš dalies ir požymis
Jau nervinės ligos...
Neturi pinigų net vaistams,
Negali dirbti ir malonės
Taip išprašo eidamas gatve.
Visi nusisuka-kas jiems,-
Juk šiandien dar ne jam
Tokia aklavietė,
Ir negaliu gi ant jų pykti,
Tokia nemaloni ši valandėlė
Ir ne tik jiems...
Kavinėje tik nupirkau dešrelių,
Karštos sriubos,
Bet tokiam vyrui
Pusrytėlis nė už ką...
O bus dar ilgos,
Labai sunkios dienos,
Nes prieš akis ilga žiema.
Manai, meluoju?
Brangūs ponai,
Tiktai rytais pėsčiom
Praeikit per gatves,
Jūs rasite mano dienoraštį
Ir tai- ne improvizacija,
Deja, deja....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą