Ir virkdo vis stygas
Gyvenimas virtuozas
Ir kyla kauburiai,
Ant smėlio kalno
Kyla kryžius juodas.
Minėsime išėjusius,
Uždegsime žvakes
Ir švies kalnelis
Žiburiais mūsų širdžių -
Juk atmintis šviesi
Net pačią mirtį paslepia,
Sielas paguodžia...
Kad tik nebūtų greitai
Mūsų atminty naujų,
Kaip žvakė kauburių,
Ir nevilties gūdžios
Dar esantiems-gyviems,-
Kaip kapo juodo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą