Vienintelis atsiminimas
Nuo vestuvių liko -
Graži stiklo vaza;
Kiti susidėvėjo ar sudužo,-
Kaip ir gyvenimas , deja...
Pasikeitė ir metai,
Neskaidrus beliko stiklas,
Jis-langas į save...
Sudužo svajos ir takelis,
Puotoje kietai sutryptas,
Užaugo piktžole žalia.
Dainavo vėjas užstalės dainas
Žemoje kaimo pirkioje -
Nugriovė ją ir pamatų neliko...
Ir pardavė kaip kumečiai žemes.
Daiktai-ne meilė,
Ji tik pasiliko mano atmintyje,
Bet taip giliai po juoda
Tėviškės žeme...
2011 m. spalio 24 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą