Apėję, apvažiavę
Lietuvos pilis
Ar jas nupiešę,
Ar aprašę bei nufotografavę -
Išliks jau amžiams atmintis,
Senovė bus saulutė
Kiekvieno mūsų širdyje,-
Ji kaip žvaigždė dabar plevena.
O kas apeis Lietuvos vandenis visus?
Kiek ežerų, akivarų gilių,
Kurie vis dangų mena;
Kas suskaičiuos mažyčius upelius,
Kurių vardus tik žino tas,
Kas prie jų amžinai gyvena...
Jeigu sujungtume
Tuos vandenis visus,
Tekėtų Lietuva-Dunojus,
Jinai dabar sujungia daugelį šalių -
Visi prie vandens kelio stovime.
Kiek išgirstu kalbų,
Kurių net žodžių negirdėjusi,
Visai prasmės nesuprantu,
Bet šypsena ir akys juos atstoja.
O gal ir ašara nuplauks
Tuo upeliu į tolimą Dunojų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą