Paklydai?

Kaip gaila pasiklydusių,
Kurių išsiskiria keliai
Ir viens nuo kito tolsta
Ir daugiau nesusieina...
O skauda juk abiems tiek pat -
Kiek dar prie jų tokių
Norėtų guosti gal priėję,
Bet nebedrįsta ar baugu
Ir šalia vien tik eina...
Ten tiek susipina takų,
Į vieškelį platesnį liejasi...
Paimčiau Tavo ranką,
Gal tada abu kartu
Įveiktume ir kalnus,
Tolimiausias plynes dykumų;
Dainuotų sielos dvi,
Už mus miškai kartu,-
Jie turi savo kalbą-aidą.
Žiūrėtume, kaip dar pro mus
Šimtai-laimingų ir linksmų -
Berželių, liepų eina, eina...
Kaip gaila tų šešėlių,
Palei kelią likusių,
O gal drauge jie eina?