Kiekvieno medžio drevėje
Gyvena didelė šeima,
Visiems vieta -
Graži ir atvira.
Ten toks pasaulis nuostabus
Ir dieną, ir nakčia,
Kai nuo kaitros
Ir nuo šalto lietaus
Pasislepia kažkas.
Tenai gyvenimas toks pats,
Kaip mano troboje.
Pavasarį vis laukiu,
Kad ateitų tas,
Kurio karti dalia -
Pasidalintume su juo
Ir duona, ir druska.
Mano ranka gal ir šiurkšti,-
Tokia jau ta dalia,-
Ariau, vagojau, dainavau,
Šypsojausi pro ašaras.
Kai krito rudeniop rasa,
Tada ir supratau -
Nėra drevės vienos
Nei man, nei tau šalia.
2011 m. spalio 23 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą