Patinka man labai
Išsivadėję jau seniai.-
Kaip mano metai,- kvepalai.
Jie primena gražias dienas,
Kai paėmė motulė į rankas
Ir kiek į dangų pakylėjo.
Iš pradžių rodė eglutes,
Papuoštas obuoliais per Kalėdas,-
Saldainių niekada ji neturėjo.
Paskui parodė ir žvaigždes,
Maldaknygės raides,
Kurią atmintinai mokėjo -
Giedojo vakarais tylias giesmes;
Seniai jauna į laidotuves
Pagiedoti ėjo ir visur suspėjo.
Vaikai kaip paukščiai skrido
Pakviesti, anksčiau nei reikia,
Į nežinomas dausas,
Nes keturių jau neturėjo.
Parodė pievoje ir žoleles,
Po to jau kelti manęs nereikėjo...
O kvepalus turiu dar tuos pačius
Kuriuos mama ir seserys
Vienintelius turėjo.
Gal jie iš tų gėlių,
Kurias dabar myliu
Ir ant jų kapo padedu atėjusi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą