Rytais atsikeliu anksti,
Žiūriu į saulę
Vis pro tą pačią liepą -
Auštai nutįsę debesys balti,
O jos viršūnė saulę
Apkabinusi dar laiko.
Kai pats vidurdienis,
Šešėliai jau trumpi -
Jaunystė vėjus vaiko;
Dabar gražus pavakarys,
Pabeldžia mėnuo į duris,
Atidarai ir bėgi jam į glėbį,
Nors ir nebe vaikas...
Mylėsiu saulę-ji žemai,
Kai vakaras prisiglaudė
Kaip kūdikis man prie širdies -
Tokia visų lemtis...
Su Tavimi išbūsiu
Net iki nakties -
Tada jau šviečia
Mūsų meilės vaisiai.
2011 m. spalio 3 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą