Anykščių kraštas -
Mano kraujas,
Mano žemės kvapas,
Kuriuo alsuoju,
Su juo užgimusi
Tiek metų gyvenu.
Aš jį dabar įpinsiu,
Į drobes suausiu,
Padovanosiu ir vaikaičiams
Meilę mylimų kraštų.
Rubikių ežero banga nuprausiu,
Išmokysiu ir plaukti
Ant tyrų melsvų bangų;
Jie pirmą žodį tarė
Tik aukštaitiškai,
Kuris atsklido nuo Šeimyniškėlių,
Nuo gimtų Kurklių,
Nuo Virintos, Šventosios
Vandenų sraunių.
Klausau, kaip Anykšta srovena,
Kaip dažosi ir Varis,-
Kaip mano krauju,
Į kurį suneša
Sroves ir Elmė,
Kai Strėlupys bučiuoja ją ,
Kas dieną bučiniu karštu.
Gimtine mano,
Kaip Tave myliu.
Tu-Lietuva,-
Kaip aš ir tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą