Šiandien gražu,
Kaip būna tiktai rudenį
Ir žaliąjį pavasarį,
Kai tamsiu mėliu
Vėjas dažo pušeles,
O šalia klevas juokiasi,
Visus vilioja, šaukia
Savo geltonai marga kepure.
Ne klounas tas ruduo -
Abu jo šonai
Lygiai vienodai
Žiūri į žvaigždes
Ir paukščių taką vis pažymi
Naujai užgęstančia žvaigžde...
Kai niekas nieko nebemato,
Jis išberia baltas snaiges;
Nutyla lyg užburtas
Tolimasis paukščių takas -
Pavasarį vėl kels
Auksines vestuves.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą