Rudens nostalgija ateina
Su klevo lapų
Ant žemės šąlančios
Po stora lapijos danga,
Tada tiktai
Per širdį virpesys praeina,
Kada junti,
Kad taip atsiveria ir tuštuma.
Bijai žiemos
Ir supranti, kad šiaurės vėjas
Suplėšys langines;
Tada susigūžti, į kančia pastūmėja,
Kad jau tavęs nėra.
Bijai kito akių -
Jos perveria kaip strėlės
Ir gėda bus,
Kada visi supras,
Kad tu bijai net rankos
Ir švelnaus prisilietimo;
Širdy-žiema...
Bet ilgas bus ruduo,
Kiek spanguolių jame.
Tik rink po uogą,
Nebijok, eime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą