Lietus ir dargana
Sustabdo kojas,
Bet ne mano sielą -
Ji išsiskleidžia
Dar tokia ryški,
Kada vaivorykštė
Iškyla ir nubėga
Toli, už miško,
Lik paties dangaus,
Ir ji-jau debesy.
Aš bėgu, bėgu,
Ji mane palieka
Lig pusės vandeny...
Tada lietus -
Toks mielas mielas
Ir ašara paskęsta
Vėjo, lapų ūžesy.
Niekas nemato...
Akys Tavo -
Visa mano siela.
Lietus, lašai -
Juk ne pirmi...
2011 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą