Prie pat vandenėlio -
Jie dar skaistesni nei žiedai,
Tik rudenį matau,
Kokia ši vasara graži,-
Kaip saulės spinduliai.
Nurausvino visus visus -
Net švyti vakare danguj
Raudoni jos šilti veidai...
Jau baigiasi ir tolsta
Šitas siautulingas šokis
Ir nuovargiu prabyla obuoliai:
-Nuskink nors vieną,
Vasara vilioklė
Apkarstė obelį linksmai;
Dabar jau lūžta šakos,
Krinta kvapnūs jos kerai.
Erškėtis juokiasi -
Mažyčiai, smulkūs vaisiai,
Bet saldūs kaip medus
Ir laikosi ilgai ilgai.
Čia mūsų metai...štai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą