Slogus toks laikas,
Kada saulė vakare
Į debesį panyra.
Žinau, jau rytą
Pliaups lietus.
Daug daug lašų
Į žemę byra, byra,
Tada ir suneriu rankas,
Maldos vardu prašau:
-Atnešk man, saule,
Tyrą gintarėlį,
Pušies šakelę
Ir sakų kvapus,
Tegu dainuoja bangos
Baltijos melsvos
Ir dangaus mėlis
Siūbuos , su ja siūbuos...
Prie kranto geltonuoja
Švelnus smėlis,-
Tarsi jaunų mergaičių
Gintaras, išlikęs
Auskarų, karolių
Dalelė puošmenos -
Net iš močiutės,
Motinėlės -
Senos,
Senos,
Senos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą