Taip išsilieja upeliukai -
Užlieja pievas ir miškus,
Tada ir atsispindi medžiai,
Saulė ir dangus - gražu.
Pasineria po vandeniu
Žolių kupsteliai, šakos
Ir laukia šilumos,
Miškas labai kantrus;
Uodai tada ir varlės perisi,
Atokaitoje šildosi ir musės,
Net grybas, šungrybis
Dar prisiglaudžia prie kelmelio,
Kempinės auga - kur pakliūk...
Dabar ruduo, bet miškas žalias
Ir atspindžiai balti beržų.
Pasilenkiau, vandens tik iki kelių,
Bet miško išvartos, klampu.
Toks miškas – kaip alsavimas;
Vanduo, sugėręs saulės ratą,
Kaip krikštas
Apeigų šventų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą