Kuo daugiau žingsnių
Žemėje skaičiuoju,
Ir sugrįžtu atgal dažniau;
Juk mintys–tai nematoma gija,
Kuri sujungia praeities vaizdus
Su dabarties gyvenimu
Ir peršasi mintis viena ,
Kad kažkada kažką regėjau,
Pasikartojo vėl tas pats...
Nedaug turiu kartaus
Ir pagiežingo, kas netinka,
Gręžiu ir atmintį į gerą,
Jei blogiau kažkas.
Taip atsiranda properša,
Kada gerumo ima ir pristinga -
Rudens nostalgija ir grožis
Priimtinas ne visada...
Jo būna metuose mažiau.
Taip turi būti-aš nesu
Vandens bala sustingusi,
O tyras lietus laša šiuo metu
Kas kartą vis dažniau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą