Skaitome ir rašome,
Dėliojame ir kraustome
Iš stalčių popierius -
Vis nesibaigiančias mintis,
O jų kas dieną vis daugiau,
Kai atsisėdame prie savo lango
Ir žiūrime į vieną tašką -
Vartus arba duris...
Dažnai net negalvojame,
Kodėl pakėliau ranką -
Gal balsavau, mušiausi
Į krūtinę, prisiekiau,
Dažnai ne tą ir pasakiau...
Paskui žiūrėjau pro drobulės
Baltą kraštą-verkiau;
Klaida, kurios neištaisiau...
Jeigu tylėjau, nieko nedariau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą