Nenurodytais keliais,
Tik žvaigždės, mirksinčios
Per juodą dangų,
Nutiesia kelią iš namų
Į svetimą padangę.
Ir kiek čia jų, iš kur kiti,
Vis mus kas dieną lanko?
Jie skrenda iš toli toli,
Prie mūsų tik padaro lanką
Ir nakčiai nusileidžia.
Jie mums visi savi,
Nes mus pasveikina
Mažu sparnu -
Lyg nusilenkia...
Balti laiveliai skrenda jau
Ir savo tvenkinį aplanko.
Nemok ranka, palauk.
Tik sutrikdysi jiems
Gyvybės kelią -
Amžinąją tvarką.
O kaipgi mūsų vaikai skrenda?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą