O gal tik nuostabu,
Kad gyvenu be išankstinių
Nuostatų ir paslapčių;
Žinias matuoju visada
Ne skaičiumi,o tik žingsniu,
Kurį nueina per gyvenimą
Ir paprastas žmogus.
Kiekvieno akys atgręžtos
Tiktai į šviesą, tiesą,
Bet juos sukausto žodis,
Pasakytas atvirai ir tiesiai.
Tada ir užsidengia kauke,
Kaip ir dvikovoje,
Didžiuliu permatomu skydu,
Greit darosi protingas,
Aikštėje toks mandagus...
Aš nusiplėšiau kaukę
Ir dar gyvenu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą