Tik iki saulės blyksnio,
Sielos pakylėjimo.
Ir viskas švyti, nuostabu,
Vaikystė šypsosi,-
Koks šis gilus regėjimas...
O vasara tokia trumpa,
Kad net apsidairyti nesuspėju.
Rudens našta
Su uogų kekėmis
Ir sodo obuolių byrėjimu
Tokia kvapni, sava,-
Lyg iš pavasario
Žiedų baltų plazdėjimas.
O žiemos raštai ant langų -
Tokia gaiva šaltų naktų,
Mėnulio pilnaties spindėjimas.
Dabar su drugeliu skrendu,
Nutūpsiu tau ant rankos,
Paversiu ir Tave
Marguoju drugeliu -
Rudens ir meilės
Nuostabiu rausvų spalvų
Mirgėjimu.
Ar lauki Tu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą