Kad tolimų šalių
Iš kitų miestų žmonės
Bus artimi, tarsi savi,
Kad jų galiu klausytis,
Kai jungiasi jausmų akordai,
Galiu juos jausti širdimi.
Galiu matyti, ką jie gali,
Kaip slysta drobėje teptukas;
Piešia, kuria siela-atmintis
Ir per kitas šalis pas mane brenda
Visų kraštų svajonė ir mintis.
Tie patys siekiai ir klajonės,
Tos pačios godos ir viltis,
Kad susijungtų rankos
Ir visi pasaulio žmonės
Statytų gėrio-pasakų pilis.
Einu pas juos ir jie ateina
Su šypsena ir atvira giesme,
Praturtina mane ir mano dainą,
Posmus, kurie yra ir Jūsų,
Mieli žmonės, atspindys.
Man gražios mūsų miško
Netgi kerpės, šakos
Ir kempinių formos,
Jų spalvingas Žemės derinys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą