Visų medžių paslaptys -
Augimas ir likimas.
Vieni, kai žydi;
Kiti, kai meta,
Rausvina lapus,
Tretiems žiema
Net žalią rūbą skyrė -
Tokia visų lemtis.
Taip skuba augti,
Vos tiktai užgimę,
Paskui lapoja,
Ir vėl numeta lapus...
Vieni pavasarį
Anksti pasveikina,
Kiti dar kiek patyli,
Vėlai išbarsto
Savo vaikelius...
Šios paslapties
Tik vaizdą tylų
Vos pamatai
Ir vėl kažkur nešiesi,-
Kaip lapelį tyrą -
Tik šios dienos,
Paskui nakties...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą