Kaip laukiame
Ir jis taip laukia,
Kad tiktai būtų dideli.
Kiekvieną sėklą norisi
Švelniai tada priglausti,
Kai jos švelnumą pajunti.
Maža ranka-nepilnametis,
Bet kėlė sėklą jau savo delne.
-Kokia jinai maža,-pasakė,-
Kodėl didesnė ši, kita...
Ir kokios švelnios visos sėklos;
Kankorėžiai netgi pušies -
Jie skleidžia tokį kvapą,
Nuo kurio gali apsvaigti
Ir nepraeisi, jie - tai ateitis...
Ir Tavo, vaike, ranka dar mažytė,
Bet ji dabar labai jautri,
Jeigu galėjo man parodyti,
Pakelt nuo žemės, pamatyti;
Nusišypsoti ir ilgai laikyti,
Manau, kad esame ir sieloje
Jau dideli.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą