Paskaičiavau dangaus akis,
O jų ten-milijonai...
Ką dar pakviesti į svečius,
Kad būtų nenuobodu vienai?
Užsidegė mėnulio pilnatis -
Ant jo lyg žydi sodai.
O gal neprimatau,
Sugadinau akis,
Žiūrėdama pro langą -
Vienišą, nuobodų...
Palauksiu, gal rytai nušvis,
Išeisiu į saulutės sodus;
Kris obuoliai kaip žvaigždės
Į rankas, akis
Ir saulės akys švies,
Mirgės jos spindulys
Ant mano obuolio -
Jaunystės sodo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą