Ant lango stiklo,
Ant mano skruosto
Ir ant atminties.
Lietaus lašelis
Jau lengvai užtiško
Ant veidrodžio,
Kuriuo nebesidžiaugsiu
O kito, deja, nebebus...
Lietaus lašai
Ant mano skruosto;
Jie byra, byra
Į delnus, laukiančius
Saulutės, šilumos.
O kas gi ją
Šį rudenį atstos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą