Gyvenimo lizde -
Savo name,
Visi paukšteliai tupiasi,
Ir kojeles sušyla,
Pataiso patalus purius
Ir plunksneles vaikams
Kedendami prabyla:
-Taikos, ramybės, laisvės,
Kad mūsų medis augtų
Visada į saulę, dangų,
Vėtroms būtų atsparus.
Šią dieną šūviai
Net karo lauke nutyla...
Nejaugi vieną dieną
Būna žmogumi žmogus?
Pakeliu galvą ir rankas
Ir vėl į paukštelius žiūriu -
Matai tą patį juk ir Tu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą