Žmogų apsaugo:
Ir nuo lietaus,
Nuo vėjo -
Rudeninio ir žvarbaus;
Labai dažnai žiūriu
Į savo namo stogą,
Matau tik dangų,
Skaisčią saulę,
Debesis virš jo...
Gerai, kad jie praūžia,
Greitai vėl nuplaukia -
Atsiveria mėlynė
Tavųjų akių...
Žiūriu ir nesuprasdama
Savęs dažniausiai klausiu:
Kodėl aš taip Tave,
O, mėlynas dangau,
Nei visa kita
Vis labiau myliu?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą