Raudonosios uogos,
Kas saldu, netilpo
Į jokį pyragą.
Saulė kūrė krosnį
Sausų stagarėlių,
Kimšo, oi, užkimšo
Aukštą kaminėlį.
Kepė ir padėjo
Ant stalo riekelę
Dėl seno tėvelio,
Dėl maitintojėlio.
Senai motinėlei
Nešė priejuostėlėj
Dėl žilos galvelės,
Dėl linų verpėjos.
Jaunai seserėlei
Pynė vainikėlį
Tik iš kviečio varpų,
Iš rūtų šakelių.
Mielam brolužėliui,
Laukų artojėliui
Į plieno dalgelį
Kėlė spindulėlį.
Laukia rudenėlis
Padėkos prie stalo,
Kad skalsa ir malda
Kiltų už žemelę.
Ne rūgštynės želtų,
Tik žalias atolas,
Žiemkentėlis keltų
Daigą ne dirvone.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą