Pasikeitė dienos trukmė,
Pasikeitė ir nuotaika -
Rudens nostalgija tyli
Jau pasibeldė į mano duris,
Prisipažino, kad ilgiuosi
Žodžio šilumos kaip vaikas.
Nematoma trukmė
Ir ta pati visa erdvė
Pripildyta švelnaus gerumo,
O ne sunkaus tvaiko
Vis užburia ir kelia -
Bėgti ir mylėti,
Kas liko gyvas nuo tėkmės,
Kuria vingiuoja paskutinis
Rudens saulės spindulys
Į žemės gilumą, į širdį,-
Nesustoja Laikas...
2011 m. rugsėjo 30 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą