Dalgį, svirtį,
Dabar žiūriu -
Kokie panašūs,
Net sunku atskirti,-
Tik vienas semia,
Kitas kerta, kerta,
O petys tas vienas -
Tai kerti, semi...
Ką nukerti, palaistai,
Vėl atolas auga
Ir vėl kerti...
Ir taip, kaip pasaka
Be galo ir be krašto
Gyvenimo būty.
Atsitiesi nuo darbo,
Bėgi vis prie rašto
Ir raideles dėlioji
Per rankas abi.
Kai kas, į mane
Pažiūrėjęs, sako:
-Iš tuščio-vėl į kiaurą
Tu dabar pili;
Niekas negirdi,
Aidi žingsniai:
Viens , du , trys...
Žydi karklas pabaly...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą