O kokia ryto šarma
Ir kokios šviesios
Mėnesėlio akys
Įsižiebė staiga
Ir švies per visą naktį.
Prieš saulę puošiasi
Jaunikis visada
Ir barsto karolius,
Ant žolynėlių barsto,
Kad atsikėlusi ryte
Ir ji papuoštų savo kaklą.
Kokie ploni tie vėriniai;
Gal voras ir nemato,
Kokie jo spindintys darbai
Pradžiugina ir dieną,
Šviesią naktį.
Dėkoju, Meile,
Kad mane vėl aplankei,
Prikėlei žemės sakmę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą