Aš savo tėviške
Nepaprastai didžiuojuosi,
Kad ji mane augino
Ežerų, upelių jungtyje,
Nuplovė smurtą, neapykantą;
Gerumą skiepijo ir gėrį,
Kuris pasėtas kažkada sudygo,
Užaugo mūsų širdyse.
Gyvena ir prie stalo sėdasi
Visa jaunų, senų karta.
Ir kiek tautų sustojo
Po trispalve vėliava
Dar padėkoti Gediminui
Už jo toliaregišką politiką,-
Tai mūsų bočių midų
Dar gerianti tauta,
Dainuojanti visų tautų kalba...
O viduryje lyg motina
Vis budi, stovi
Mano ir jūsų Lietuva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą