Stvėrė kuoką,
Paskui išrado geležį ir kirvį -
Jau sunkoką.
Juo kirto medį, pasidarė virbą,
Išėjo pamedžioti.
Ir bėgo paskui žvėrį taip įnirtęs -
Nešė mirtį.
Kapojo galvas savo priešams,
Bet ir savus kirto...
Jei aš kalbu dabar netiesą,
Tik atsikirsk.
Atversk istorijos lapus-jie žymi,
Kur ir dabar
Keliauja mūsų piligrimai -
Eina mirti.
Jie nešasi tik lazdą-kirvio kotą,
Seniai jau sugalvotą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą