Prie tėviškės
Kiekvieno akmenėlio
Galiu sustoti ir paklausti:
-Ką tu vėl šiandien pamatei?
Kas atsisėdo prie tavęs,
Nors valandėlei,
Ir sava šnekta pakalbino;
Kas prie Tavęs, po tavo galva,
Prisiglaudė jau amžinai?
Ir kelias, akmenėliais barstomas,
Po to suplūkia aslą -
Moka tai lietuviai
Nuo labai seniai,
Ant jos vaikelis stovi basas
Ir žaidžia akmenėliais:
Du,vėl du-tai jo tėvai.
O kur dar broliai,
Kur dar mielos sesės?
Dainuoja jų balsai,
Kada ant akmenų susėda
Po darbo su svečiais...
Tokia ta mano tėviškė;
Aš-akmenėlių sesė...
Dainuoju su visais -
Gražiais, nors ir šaltais,-
Tarsi lietuvio žodžiais,-
Gal šykščiai, betgi nuoširdžiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą