Lapę snapę -
Rimtai dirbo ir nematė;
Kasė urvą, kur pelytė,
Ta gudruolė-nematyti.
Taip pati užsižiopsojo,
Kad nematė, kaip spoksojau.
Dirbo sparčiai jos kojytės -
Rudas kailis ant žolytės
Švietė net- beveik raudonas
Lyg kepurė gaidžio storo.
Uodegėlė švyst į šonus,
Pelės mato-ne jų ponia.
Kol į vieną urvą lindo,
Pelė ėmė ir išlindo
Tiek toli, kad lapė šoko,-
Keli žingsniai ją pranoko.
Pažiūrėjo, kad aš stoviu
Ir nukūrė per dirvonus.
Liko gyvos visos pelės,
Tiktai sugriautas urvelis.
Gaila lapės- jai pelytės
Daug skanesnės už mėsytę,
Kurią žmonės kepa, valgo,
Nes žolyčių jie nevalgo.
Kaip pripratinti laputę
Ėsti lapus po truputį?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą