Saulės atokaitoje
Darosi šaltoka -
Tai vėjas sukasi šiaurys,
Kuris gailėtis nebemoka;
O toks gražus rugsėjis
Ir dangus gilus ir žydras...
Nejaugi visada taip liks?
Ateis žiema, pustys
Tas pats žvarbus šiaurys
Ir mano nerimas bus toks mažytis
Dėl šios dienos.
Kas ryt?
Dar atsistosiu ant ražienos,-
Tai kas, kad kojas man badys,-
Surinksiu varpas likusias,
Sutrinsiu delnuose
Ir juodą duoną
Iškepsiu saulėje tau ryt...
Atlauši riekę, valgysi -
Rugius pasėjai...
Dar trupinį zylutei pataupyk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą