Jeigu para turėtų
Dar kelias man skirtas
Ilgesnes kiek minutes,
Eilėraščiui padovanočiau,-
Tada gal pasakyčiau,
Ko nepasakiau, deja,
Per šitiek metų kaip pirmokė.
Gyvenimo verpetai suko
Ir nuplukdė jas juoda nakčia...
Paversčiau saule minutes
Ir Tau kelius nukločiau,
Kad šviestų ilgesiu diena,
Nakties glėby neatsibustų...
Gerumo žvakė degtų,
Jei užgestų mano norai,
Ištiesčiau ranką į žvaigždes,
Įkvėpčiau į krūtinę
Gaivų ryto orą...
Neatiduočiau niekam -
Nė už ką gerumo siekio -
Mūsų šios minutės norų.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą