Stiprūs ąžuolai?
Šakas į žemę atremia,
Viršūnę iš dangaus
Į žemę panardina.
Ir ne iškart suprasi,-
Vėtra ar griaustinis
Jo šerdį šitaip pagadino.
O gal braškėjo jau seniai,
Tik miškas ir girdėjo
Skaudžią žinią,
Kad niekada sūnus
Jau nepareis namo
Į savąją gimtinę...
Gedėjo Eglė lig aušros;
Dabar tik ji ir žino,
Kiek daug iškentę
Šie žali miškai -
Pušynai, ąžuolynai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą