Giliukas gulasi
Į patalą minkštutį;
Jis taip pritinka -
Kitaip ir nebūti.
Ir priglaudė tada
Ant samanų galvelę,
Žiūrėjo, kaip danguje
Vis plaukia, skrenda
Debesų plunksnelės.
Šiandien tenai praskrido
Baltosios gulbelės
Ir numetė jam po plunksnelę.
O kitą dieną atsibudęs
Pamatė šalia savęs
Klevo lengvą plunksną,-
Turės kaimynai sugyventi
O gal po daugel metų
Ir kartu pasenti?
Bet augant reikia
Daugiau vietos,
Negi šakas išskleidus
Reikės nugenėti?
Iš vieno kelmo kartais
Du medeliai auga -
Kitos rūšies, kitos genties,
Bet vienas kitą saugo.
Giliukas žiūri išsiviepęs,
Kaip klevas jau
Į dangų stiebiasi...
Jisai išsprogo paskutinis,
Bet užaugs medis -
Ne visai eilinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą