Tau visada palieku;
Kas per rūgštu,
Išspjaunu,
Į širdį neimu
Ir tada vakarui palieku
Gražiausią dainą,
Sapną-nakčiai,
Saldžiausią iš visų...
Tik Tau, vien Tau
Vienam skiriu.
Jei lošti, tai kortas
Tik atverstas ant stalo,
Kaip mūsų
Krepšininkai daro.
Nušluosto nosį
Ne bet kam,
Kas kamuolį
Ne taip vairuoja
Ir bauduoja,
Lyg į krūmelį
Tūpti neria...
Bus taip nuo mūsų
Kiekvienam!
Pradėjau pinti ąžuolo vainiką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą