Trumpam tik priklaupiau
Ir vėl greit atsikėliau,
Nes turiu šlovinti malda
Savo gimtinės žemę, grėblį,
Kuris šiukšles dar grėbia -
Nuo mano namo į tave...
Vis pakeliu akis į dangų,
Debesėliai skuba,bėga
Ir grėbia nuo dangaus audras,-
Ne veltui ir meldžiuosi,
Man padeda grėblelis,
Motinėlės, sesių apdainuotas,
Sugrėbsiu kiek plačiau,
Ką jos paliko po savęs.
Sugrįžta raudos-liūdesys ateina
Prie mano slenksčio atgalios,
Jei nemokėjau, ne viską sugrėbiau,
Sutalpinau į maldą-dainą,
Bet tau paliksiu grėbti po savęs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą