Paukštį mena;
Mažus, be plunksnų
Paukštelius – plikus.
Paskui užaugo ir plunksnelės,
O rudeniop paliko jie namus.
Mažieji skrido ir išskrido,
Kur šilta ir jauku;
Pagal žvaigždes jie randa kelią
Ir su žvaigžde sugrįš
Į gimtuosius namus.
Kas sunešta, paklota
Į mažą lizdelį,
Toks ir žmonių gyvenimas
Matau ir supratau:
Čia samana ir žolės,
Kurios auga šalia kelio,
Plunksnelės kito paukščio,-
Gal artimo bičiulio,
Kuris padėjo šiam miegoti
Tyliai ir minkščiau.
Čia pat suvytas siūlo galas,
O adata gal likusi tenai,
Kur motinėlė ir seselė
Vis siuva, siuvinėja
Iki išnaktų-ilgai ilgai.
Kiekvienas lizdas rodo
Ir ką žmogus moka, gali,
Kas suneša gėrybes.
Oi, ne aitvarai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą