Ar šiltas vasaros lietus,-
Kaip krikštas, atpirkimas,
Palaimos valanda po lietumi.
Sustoju ant pusnies ir žiemą,-
Kokia gili pėda po manimi,-
Klimpstu į purų, baltą sniegą;
Žinau, jis vėl pavirsta lietumi.
Atsiklaupiu prie Tavo sosto
Ir maldai suneriu rankas;
Čia ir palaima, ramus uostas,
Lietaus nuplautas kryžius visada.
Gėlių vainikas ant galvos,
O Tau dygus erškėtis,
Prasideda taip nuo pradžios,-
Kaip Motina ir Tėtis,
Maldaknygė sena..
Dabar ruduo ir lyja lietūs -
Vanduo ir ašara,
Tyli malda -
Be krašto ir pradžios...
Po to-tyla.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą