Lietaus simfonija

Koks rudens vakaras,
Kokia lietaus lašų simfonija -
Prologas skamba viltimi,
Gyvenimo užuolaida pakyla,
O žiūrovai stojasi
Ir ploja, ploja...
Visi juk žino,
Nuskambės gaida
Ir pakartos tik tą,
Ką jau seniai išmokę...
Pirmasis vaiko šūksnis,
Vėl pauzė ir tyla
Ir motinos širdies
Viltingas tvinksnis,
Kad ji stovės prie lopšio,
Bus visada greta,
Apsaugos nuo kaitros
Ir troškulio...
Paskui-gyvenimo aistra,
Kai rankos nepasiekia,-
Ji toliau nuo lopšio...
Suvirpa smuiko stygos,
Lėkštės, būgnų lavina -
Ir baisus trenksmas.
Finalas...kyla,
Leidžiasi gaida,
Gyvenimo scena gal nusileido?
...Taip toli nuo lopšio.