Diena-kai vėliavą
Nudažo kraujas;
Tiek daug pasaulyje
Tokių skaudžių dienų.
Ir Lietuvos istorija -
Vis žalios pievos,
Taip geltona saulė
Ir vėl kraujas...
Nejaugi šitą spalvą
Sukuria žmogus?
O taip, deja.
Po ja ir pelenai,
Ir žmonių kaulai,
Ir vaiko klyksmas,
Motinos rauda...
Po ja išsirikiuoja
Mirtingųjų eilės,
Kurių daugiau nėra.
Kokia tyli malda
Ir koks turėtų būti aidas,
Kad ją suvoktų žmonija visa?
Žmonių gyvybė -
Tokią kainą nusako
Tik sprogmuo, kulka?
Sakykim:“Ne!“
2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą